iškilti — iškìlti intr. 1. pakilti (aukštyn): Kur jau saulė iškilo, laikas prie darbo Žem. Saulelė, iškilusi į pusryčius, karštai ėmė kaitinti Žem. Negali aukščiau paties savęs iškilti J.Jabl. Vieversėlis iškilo į dangaus aukštybes J.Balč. Iškils juodas… … Dictionary of the Lithuanian Language
įskilti — 1 įskìlti intr. 1. Rtr, NdŽ, DŽ1 atsirasti plyšiui, įtrūkti: Įskìlęs medis J. Nuo saulės įskìlo lenta Š. Kartais jie (nagai) įskyla iki į gyvnagį I.Simon. 2. refl. pasidalyti, suskilti: Pasaulis į dvi dali yr įsiskìlusis Kin. 3 … Dictionary of the Lithuanian Language
įskilti — 3 įskìlti intr.; Q465, N būti skolingam, įsiskolinti: Aš jam įskilaũ tris auksinus, t. y. įsiskolijau J. Įskilo už tris mėnesius rš. Aš įskilau jam n užmokamą skolą CII496. Dabar jau man atleista yra, ką aš tau buvau įskilęs brš. skilti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškilti — iški̇̀lti vksm. Viršum̃ galvų̃ iškỹla vė̃liavos … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
įskilti — įski̇̀lti vksm. Leñtos nuo sáulės įskỹla … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
iškelti — iškelti, ìškelia, iškėlė tr. I. išimti, ištraukti, išlaipinti; pakelti aukštyn, pakilti; išarti, išplėšti. 1. išimti ką (ppr. sunkų) iš kur nors: Iškelk kūdikį iš lopšio J. Žiobt ir apžiojo žuvis meškerę, ir iškėliau lyną Šts. Iškelkite mums avį … Dictionary of the Lithuanian Language
išmušti — išmùšti, ìšmuša, ìšmušė 1. tr. ištrenkti smūgiu ką laikomą ar kur besilaikantį: Darbininkai išmuša jam revolverį iš rankų ir veržiasi kieman J.Bil. Staiga jo peilį, kuriuo jis karbuoja suolą, kažkas išmuša iš nagų P.Cvir. Paukšt ir išmùšo man … Dictionary of the Lithuanian Language
užkilti — užkìlti intr. 1. pakilti, prasidėti: Užkilo tokia pūga, net dangus su žeme sumišo Žem. Užkìlo vėtra, debesis storas – bus smarkus, bangus lietus J. Aš myliu užkylančią audrą I.Simon. Dabar jau ir praded ledai krist, sakė anie, kad tik niužkiltų … Dictionary of the Lithuanian Language
apskilti — 1 apskìlti intr. 1. skylant aptrupėti: Visų vardai ir pavardės iškalti lenkiškai antkapių akmenyse, jau gerokai apsamanojusiuose ir apskilusiuose nuo lietaus ir vėjų J.Balt. 2. aplink įskilti, įtrūkti: Aplinkui mūsų ledas į visą rinkį apskilo rš … Dictionary of the Lithuanian Language
atstoti — 1. refl. Sut, BzF117, M, L, Š, LL284 atsikelti (sėdėjus, gulėjus), remiantis kojomis: Guli in patalo; nei atsistoja, nei atsisėda Klt. Tas vaikinas jau vaikščioja, jau pradėjo atsistot Jrb. Net nuo pietų stalo jos atsistodavo alkanos I.Simon.… … Dictionary of the Lithuanian Language
